Tarp atliekų, kurias esame pratę mesti į bendrus konteinerius, pasitaiko ir pavojingų. Kai kurios jų yra nuodingos, degios, sprogstančios ar chemiškai aktyvios, todėl būtina į tai atsižvelgti. Pavojingoms atliekoms galima priskirti senas padangas, akumuliatorius, chemikalus, vaistus, liuminescencines lempas, ir t.t. Nors gali atrodyti, kad išmetus nedidelį kiekį tokių atliekų nieko blogo nenutiks, tačiau žala ekosistemai gali būti tiesiog nepataisoma.
Baterijos – vienos pavojingiausių atliekų
Baterijose yra mažiausiai 22 toksiški elementai, kurie gali būti kenksmingi aplinkai. Ir automobilių akumuliatorių, ir nedidelių baterijų sudėtyje yra švino, gyvsidabrio, kadmio, ir t.t., todėl svarbu pasirūpinti, kad šios atliekos nepatektų nei į bendrus, nei į statybinius konteinerius. Vis dėlto, tinkamai išmesti baterijas ir akumuliatorius neturėtų būti pernelyg sudėtinga, nes šiandien galime rasti specialios paskirties konteinerių prekybos centruose ar kitose lankomose vietose.
Kaip pavojingos atliekos veikia žmogaus organizmą?
Žmogaus organizmui itin didelį pavojų kelia tokios atliekos, kurių sudėtyje yra sunkiųjų metalų bei kitų kenksmingų atliekų. Elektros prietaisuose ir elektronikoje yra itin toksiškų sunkiųjų metalų bei organinių teršalų, kurie gali patekti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis, ir t.t. Naivu tikėtis, kad tai neturės jokio poveikio žmogaus sveikatai:
• Gyvsidabris kenkia fermentų veiklai, pažeidžia centrinę nervų sistemą;
• Švinas: didelis kiekis šio metalo stabdo vaikų augimą bei intelektualinio vystymosi procesą;
• Kadmis smarkiai lėtina baltymų apykaitos procesus, gali sukelti galvos svaigimą, pykinimą bei nemigą. Dideli kadmio kiekiai gali neigiamai paveikti uoslę, apsunkinti kvėpavimą, sukelti kosulį bei skausmus krūtinės srityje;
• Arsenas gali pažeisti genetiką bei sukelti vėžį;
• Aliuminis: didelis šio metalo kiekis gali sukelti centrinės nervų sistemos pažeidimus, iššaukti Alzheimerio ligos simptomus;
• Chromas sukelia dermatitą, gali lemti kvėpavimo takų ligas;
• Nikelis gali lemti prostatos susirgimus, plaučių vėžį, padidinti širdies ligų riziką;
• Stibis gali sukelti odos infekcijas, virškinimo sutrikimus, kraujotakos problemas;
• Polichlorinti bifenilai padidina riziką susirgti nervų sistemos ligomis, imuninės sistemos ligomis, širdies ligomis. Taip pat šios medžiagos lemia skrandžio darbo sutrikimus, gali pažeisti reprodukcinę sistemą;
• Brominuoti antipirenai gali lemti genų mutacijas, sumažinti potenciją bei susilpninti imuninę sistemą;
• Sunkieji metalai gali slopinti fermentus, pakeisti medžiagų apykaitos greitį bei skatinti mutacijas;
• Nesudegę angliavandeniliai dirgina kvėpavimo takus bei gali sukelti vėžį;
• Azoto oksidas gali pakenkti kraujo kokybei, o azoto oksidais užteršta atmosfera lemia rūgštinį lietų;
• Anglies dioksidas iš plaučių išstumia deguonį, o tai gali baigtis net mirtimi.
Kartais net ir gana nekaltai atrodančiuose produktuose (pavyzdžiui, papuošaluose ar vaikų žaisluose) yra tokių medžiagų, kurios gali sukelti alergiją ar net rimtesnes sveikatos problemas. Svarbu ne tik tai, ar atliekos yra išmetamos į tinkamos paskirties konteinerius: perkant įvairius daiktus taip pat vertėtų pasidomėti, ar jų sudėtyje nėra kenksmingų medžiagų. Natūralūs produktai visada yra puiki išeitis, tačiau ne visuomet yra galimybė rinktis būtent tokias prekes. Jei siekite, kad šiukšlių kiekis būtų kiek įmanoma mažesnis, įvairius daiktus pirkite tik tada, jei esate įsitikinę, kad to tikrai reikia, ir tai gali turėti teigiamą poveikį ne tik aplinkos švarai, bet taip pat ir jūsų piniginei.