Statistinis europietis per metus išmeta maždaug 500 kilogramų šiukšlių, ir liūdniausia yra tai, kad ne visos jų yra rūšiuojamos. Didžioji dalis buitinių atliekų gali būti perdirbamos, todėl tai gali padėti sutaupyti tikrai nemažai energijos ir įvairių išteklių. Neretai yra teisinamasi tuo, kad šiukšlės anksčiau ar vėliau suirs, tačiau laukti gali tekti tikrai labai ilgai. Taigi, per kiek laiko suyra mūsų išmetamos šiukšlės?
Atliekų irimo greitis
Mokslininkai daug dėmesio skiria tyrimams, kuriais siekiama sužinoti, per kiek laiko prireikia suirti tam tikroms išmetamoms šiukšlėms. Nors jau seniai nustatyta, kiek laiko gali prireikti, kol suirs popierius, plastikas ar stiklas, tačiau nustatyti tikslų laiką yra beveik neįmanoma. Šiukšlių irimo greitis priklauso nuo saulės spindulių, oro ir vandens poveikio, todėl irimo laikas gali labai varijuoti. Net ir tokios „nekaltos“ šiukšlės kaip popieriniai rankšluosčiai suyra ne taip greitai, kaip neretai yra įsivaizduojama: įprastai tam prireikia mažiausiai trijų savaičių. Ilgą laiką buvo ginčijamasi, kiek laiko reikia, kad visiškai suirtų plastikinis maišelis – mokslininkai niekaip dėl to nesutarė. Nors neretai teigiama, kad plastikiniai maišeliai visiškai suyra per maždaug 10-20 metų, tačiau tuomet, jei maišeliai yra užkasami, jie gali suirti kur kas vėliau – tik praėjus keliems šimtams metų. Svarbu žinoti, kad atliekų irimo laikas taps dar ilgesnis, jei šiukšlės bus išmetamos plastikiniuose maišuose, taigi, stovyklaujant tiesiog būtina užsilikusias šiukšles išsivežti. Naivu tikėtis, kad laikui bėgant šiukšlės suirs savaime, nes mes to paprasčiausiai nesulauksime.
Ar atliekas galima deginti?
Dar visai neseniai atliekų deginimas kaimo vietovėse buvo gana įprasta praktika, tačiau šiandien toks sprendimas tikrai nėra labai dažnas. O kaipgi kitaip: juk daugelis kaimo vietovių gyventojų jau turi konteinerius, į kuriuos gali mesti įvairias buitines atliekas. Nors didžioji dalis buitinių atliekų gali būti perdirbamos, tačiau šiandien taip pat veikia ir komunalinių atliekų gamyklos, kurios sparčiai modernėja ir gali užtikrinti, kad atliekų deginimas nedarys pernelyg didelio neigiamo poveikio aplinkai. Visoje Europoje šiuo metu yra suskaičiuojama maždaug 400 modernių atliekų deginimo gamyklų, kuriose deginant atliekas yra išgaunama energija. Žinoma, jei atliekos yra deginamos savarankiškai, pridaroma daugiau žalos nei gaunama naudos, todėl svarbu ieškoti būdų, kaip būtų galima atliekas pašalinti kitokiu būdu.
Sprendimas visada yra
Lietuvoje per metus susidaro maždaug 1,3 milijono tonų atliekų, iš kurių 29,8 proc. atsiduria sąvartyne, 17,4 proc. sudeginama išgaunant energiją, 24,6 proc. perdirbama, 23,5 proc. kompostuojama, ir apie 4,8 proc. saugoma. Kiekvienas mūsų turėtų pasirūpinti, kad kuo didesnis kiekis atliekų duotų maksimalią naudą, todėl šiukšlių rūšiavimas visada yra gera išeitis. Šiukšlių perdirbimas gali padėti sutaupyti energijos bei žaliavų, tad kiekvieno mūsų užduotis – užtikrinti, kad atliekos nebūtų išmetamos pakelėje.